Monocitų padidėjimas
Monocitai yra viena iš baltųjų kraujo kūnelių rūšių, atsakingų už imuninę gynybą nuo infekcijos ir kitų ligų. Jie vaidina pagrindinį vaidmenį kovojant su infekcijomis, fagocitozės (svetimkūnių ar mirusių ląstelių sunaikinimo) procese ir uždegiminių atsakų reguliavime[1].
Monocitų skaičius kraujyje gali padidėti įvairių sąlygų metu, tokių kaip infekcijos, uždegiminės ligos, autoimuninės ligos ir kiti sveikatos sutrikimai. Tai vadinama monocitozė[1]. Padidėjęs monocitų kiekis gali būti vienas iš pirmųjų požymių, kad organizme vyksta tam tikri patologiniai procesai. Tačiau svarbu suprasti, kad monocitų kiekio padidėjimas nėra liga, o simptomas, rodantis, kad organizme vyksta kova su infekcija arba yra kitų sveikatos problemų[1].
Monocitų norma kraujyje svyruoja nuo 2% iki 8% visų baltųjų kraujo kūnelių ir absoliutus monocitų skaičius yra nuo 0.2 iki 1.0 x 109/L[2]. Padidėjęs monocitų kiekis gali rodyti įvairias sąlygas, įskaitant:
- Infekcijos, įskaitant bakterines, virusines ir grybelines infekcijas.
- Autoimuninės ligos, tokiuose kaip sisteminė raudonoji vilkligė arba reumatoidinis artritas.
- Uždegiminės būklės, tokiuose kaip Krono liga arba opinis kolitas.
- Onkologinės ligos, tokiuose kaip leukemija arba piktybiniai navikai.
- Stresas arba traumos, tokiuose kaip operacija arba dideli sužeidimai.
Monocitų normos lentelė
| Norma (%) | Norma (abs.) | |
|---|---|---|
| Monocitai | 2-8% | 0.2-1.0 x 109/L |
Visada svarbu, kad bet kokią kraujo tyrimo rezultatų interpretaciją atliktų kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas. Jei pastebėjote, kad Jūsų monocitų kiekis kraujyje yra padidėjęs, kreipkitės į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir nurodymų.
Svarbu suprasti, kad visus tyrimus ir gydymą turi skirti gydytojas. Informacija, pateikta šiame tinklalapyje, turi tik informacinį pobūdį ir negali būti naudojama kaip medicinos patarimas.