Neutrofilų sumažėjimas
Neutrofilai yra leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) grupė, atliekanti svarbų vaidmenį mūsų organizmo imuninėje sistemoje. Jie yra pirmieji, kurie reaguoja į infekcijos ar uždegimo signalus, nukreipdami kitus imuninės sistemos elementus į pažeistą vietą[1]. Neutrofilų sumažėjimas, vadinamas neutropenija, gali būti įvairių ligų simptomas ir gali sukelti padidėjusią pažeidžiamumą infekcijoms.
Yra keletas priežasčių, dėl kurių gali sumažėti neutrofilų kiekis. Tai gali būti dėl gamybos problemų kaulų čiulpuose, dėl didesnio neutrofilų sunaudojimo organizme, dėl kraujotakos sutrikimų ar dėl neutrofilų sunaikinimo imuninės sistemos[2]. Įvairios ligos ir būklės, tokiu kaip kaulų čiulpų ligos, chemoterapija, radiacija, autoimuninės ligos, tam tikros infekcijos, vitaminų trūkumas ir kiti, gali sukelti neutropeniją.
Neutrofilų kiekio sumažėjimas gali sukelti simptomų, tokių kaip dažnas ar sunkiai gydomas uždegimas, karščiavimas, įvairūs odos ar gleivinių uždegimai. Neutropenijos metu gali būti padidėjęs komplikacijų pavojus, įskaitant rimtas ir gyvybei grėsmingas infekcijas. Tačiau svarbu pažymėti, kad neutropenija gali būti ir besimptomė, ir kartais aptinkama tik atliekant kraujo tyrimus dėl kitų priežasčių[2].
Kiekvienas atvejis yra unikalus, ir neutrofilų kiekio sumažėjimas gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms. Neutropenijos gydymas priklauso nuo jo priežasties, sunkumo ir su ja susijusių simptomų. Kartais gali būti reikalingas specifinis gydymas, o kartais - tik stebėjimas ir reguliarūs kraujo tyrimai.
Apytikslės neutrofilų normos kraujyje yra tokios:
| Amžiaus grupė | Neutrofilų norma (x109/L) | Neutrofilų norma (%) |
|---|---|---|
| Suaugusieji | 2.0-7.5 | 45-70 |
| Vaikai | 1.0-8.5 | 30-60 |
Informacija, pateikta šiame tinklalapyje, turi tik informacinį pobūdį ir negali būti naudojama kaip medicinos patarimas. Visus tyrimus ir gydymą turi skirti gydytojas.